bepročiavimas

bẽpročiavimas sm. (1), bẽpročiavimos ind. → bepročiuoti: Per tokį bẽpročiavimą jūs ką nors pasidarysat Grg. | refl.: Benk tu su tuo bẽpročiavimos, kol pantis neužšoko ant kupros! Vvr.